Pėsčiųjų safari Vakarų Tasmanijoje
Labai apsidžiaugiau dėl Evos, kai išgirdau, kad jos olandų šeima atvyksta iš Prancūzijos į Australiją ir planuoja kelionę į Tasmaniją . Jie tikriausiai bėgo nuo kažko – ne tik nuo noro nuvykti į kitą pasaulio pusę, bet ir nuo to, kad vyksta į atokią Tasmanijos vakarinę pakrantę.
Išgirdau, kaip Eva planuoja keturių dienų žygį ir stovyklavimą į Lopšio kalną ir kai kurias atokesnes vietoves toliau į vakarus, kol jie ketino važiuoti į rytinę pakrantę kemperio ir lėtesnio žingsnio turistiškesnėje Tasmanijos dalyje.
Pirmoje plano dalyje buvau pakankamai girdėjęs – važiuoju į safarį.
Pirma diena: Tassie – aš ateinu!
Sausio 2 d., ketvirtadienį, iš Melburno pradėjome skristi į Launcestoną. Pirmas dalykas – alaus ir kepsnių sumuštinis Alchemijos baras tada mūsų laukė tikras malonumas!
Baro konkursas pasiūlė apžiūrėti tarpeklį kitoje miesto pusėje (15 min. pėsčiomis). Eva taip pat turėjo šią vietą savo lankomų vietų sąraše, todėl popietės maršrutas buvo sudarytas su dviem nykščiais ir prekybos centrui už kampo.
Norėjome įsigyti žygio reikmenų, nes Launceston mieste yra apie 10 žygiams skirtų parduotuvių, tai buvo nesunku pasiekti.
Trokšti Jorko gatvėje buvo geras pasirinkimas! Įsitikinkite, kad užsukite į šią vietą, kai esate rajone, kad gautumėte patarimų apie geriausias Tasmanijos žygių ir stovyklavimo vietas – parduotuvės savininkas tikrai išmano savo reikalus!
Pasiėmę naują įrangą, patraukėme į tarpeklį.
Kataraktos pasivaikščiojimas – Launceston tarpeklis
Pasivaikščiojimas tarpeklio šonu buvo neįtikėtinas. Jis kartais pakabinamas ir, matyt, toks aukštas, nes visas tarpeklis gali užtvindyti paspaudus jungiklį.
Į tarpeklį patekome „Zig Zag Walk“ keliu, maždaug pusvalandį važiuodami aukštyn-žemyn, pirmyn-ketvirtomis kryptimis, kol nurimę. Atrodė, kad esame kažkur gana atokiai, tada staiga atsirado didžiulis baseinas, maudantis ežeras ir krėslinis keltuvas iš vienos tarpeklio pusės į kitą. Ši vieta buvo oazių rojus! Kitoje tarpeklio pusėje, iš kurios įėjome, buvo seno stiliaus kavinė, apsupta nedidelio atogrąžų miško su medžių paparčiais, mirtomis ir net keletu senų sekvojų.
Iš kavinės grįžome į miestą kitapus tarpeklio Kataraktos pasivaikščiojimas. Takas buvo palei mažas uolas, siekiančias apie 5–15 metrų virš vandens tarpeklyje. Kartais pėsčiųjų takas visiškai pakibdavo virš tarpeklio krašto virš tekančio vandens – tai pasaulinio lygio pasivaikščiojimas visai šalia Loncestono širdies – koks grožis atkeliavo į šį mažą miestą!
Ši vieta buvo neįtikėtina ir aš norėčiau čia praleisti daug daugiau laiko. Bent jau Evai ir jos šeimai, kai parskrisiu namo po kempingo, jie sugrįš čia dienai.
Iš tikrųjų neturiu baseino nuotraukų, bet jis yra žemiau esančio ežero kairėje ir Eva netrukus man atsiųs keletą nuotraukų, kad galėčiau atnaujinti šį įrašą.
Antra diena: su gidu į laukinius vakarus
Pirmas dalykas, kurį ryte turėjome pakankamai laiko išgerti kavos, mus paėmė Aranas ir Alvinas iš Tasmanijos safariai.
Tikrai radome geriausius gidus teritorijoje. Patirkite nepriekaištingą stovyklavimo patirtį, kurią papildo kai kurie iš mūsų geriausių dienos žygių, daug blogų juokelių ir gero maisto gaminimo. Aaranas galėjo mums išsamiai papasakoti viską apie vietinius augalus ir medžius, jis su aistra mums paaiškino regioną, tarsi tai būtų jo kiemas.
Norėdami susisiekti ir užsisakyti ekskursiją bet kurioje Tasmanijos vietoje, susisiekite su Aran per info@tasafari.com.
Tasmanijos safaris: Pradėti
Važiavome į vakarus ir pirmą kartą sustojome toje vietoje, kur galėtume trumpai pasivaikščioti ir gerai apžiūrėti Tasmanijos lygumas su Lopšio kalnu fone.
Tuo metu krūmynų gaisrų dūmų migla čia nebuvo tokia jau didelė, nors vėjas turėjo atnešti daug daugiau dūmų, todėl nusprendėme važiuoti tiesiai į vakarinę pakrantę, užuot nakvoję netoli Lopšio kalno.
Bandomasis uostas
Izoliuotoje vakarinėje Tasmanijos pakrantėje, kurią sugriauna šiurkštus pietinis vandenynas, yra Trial Harbour gyvenvietė, visiškai neprijungta prie tinklo.
Miestelis ilgą laiką buvo apleistas po to, kai buvo uždaryta skardos kasykla maždaug už 30 minučių kelio Zeehan mieste, tačiau pastaraisiais metais jis tapo atostogų slėptuve, paslėpta atokioje pakrantėje.
Nusirengėme iki šortų ir basomis kojomis, tada nuėjome kelis kilometrus paplūdimiu. Net ir būnant vasaros viduryje, nebuvo pakankamai karšta, kad būtų galima maudytis šaltuose Tassie vandenyse, nors tyrinėti ir grožėtis atšiauria pakrante buvo viskas, kas buvo įtraukta į darbotvarkę.
Daugiau informacijos, nuotraukų ir detalių apie stovyklavimą Trial Harbour rasite čia.
Tarkine atogrąžų miškas
Po Trial Harbour nuvykome į Tarkine vietovę, kur reljefas pasikeitė iš eukaliptų medžių į tankų atogrąžų mišką.
Po vingiuoto, posūkių kupino kelio pasiekėme keltą, kuris mus nuplukdė į Korinnos ekologinį parką.
Corinna Eco Park
Tarkine atogrąžų miško viduryje yra Corinna Eco Park. Kadaise mažas miestelis klestėjo aukso karštinės eroje, vėliau ilgam apleistas, kol atgijo ir pavertė atostogų parku. Tai neįtikėtina vieta stovyklauti ar tiesiog aplankyti dieną.
Čia tankus miškas, o šis gražus kaimas yra atokiau. Čia yra atnaujintos medinės nameliai, stovyklavietė, visa įranga – net bendra parduotuvė ir restoranas, kuriam vadovauja parko operatoriai. Visa vieta yra tiesiai ant Pieman upės, kur galite leistis į kruizą upe, išsinuomoti baidares ar net paleisti savo laivą per valčių rampą.
Čia yra daug daugiau vaizdų ir informacijos apie buvimą kajutėje arba kempingas Korinoje.
Pasistatę lovas, greitai išsimaudę karštu dušu ir pavalgę vakarienę prie laužo, pavadinome tai naktimi ir pailsėjome prieš didelę pasivaikščiojimo dieną.
Trečia diena: tyrinėjimas pėsčiomis
Atėjo laikas apsiauti žygio batus ir leistis į keletą takų. Dieną pradėjome pėsčiomis gilyn į mišką.
Savage River Walk
Iš Corina Eco Park patraukėme į vakarus. Pradėdami Huon Pine Walk, vaikščiojome lentų taku ir grožėjomės didžiuliais vietiniais medžiais ir senovės spygliuočiais, kuriems yra tūkstančiai metų.
Gimiau atogrąžų miške ir vedu žmones į ekskursijas po juos žemyninėje dalyje, tačiau tai turėjo būti nuostabiausias atogrąžų miško žygis, kuriame aš kada nors buvau. Nepaliestas, klestintis ir tankus miškas pasivaikščiojimas palei upę buvo neįtikėtinas.
Iki Savage upės sankirtos reikia nuvažiuoti apie 3 km palei Pieman upę. Iš ten susitikome su savo gidu ir važiavome apie 2 km iki vietos, kur jis pastatė savo automobilį.
Pažiūrėkite čia, kur rasite daugiau informacijos ir vaizdų Savage River Walk.
Po pasivaikščiojimo atogrąžų miške, prieš išvykdami į kitos dienos žygį, grįžome į stovyklavietę papietauti.
Pasivaikščiojimas Donaldsono kalno viršūnėje
Grįžome į Savage upės automobilių stovėjimo aikštelę ir tęsėme dienos žygį į Donaldsono kalno viršūnę.
Pirmąsias 45 minutes pasivaikščiojimas veda per mišką, panašų į Savage upės tako pabaigą . Išėjus iš miško, reljefas visiškai pasikeičia – auga tik maži krūmeliai. Atsivėrė nuostabus (dūmų filtruojamas) Tarkine atogrąžų miško ir Pieman upės, kuria planavome plaukti baidarėmis kitą dieną, vaizdas.
Iki viršukalnės prireikė maždaug valandos ir 45 minučių, o atgal į automobilių stovėjimo aikštelę buvo lengva nueiti apie valandą.
Galite pamatyti daugiau vaizdų ir skaitykite toliau apie mūsų dienos žygį į Donaldsono kalno viršūnę čia.
Grįžus į mūsų kempingas Korinoje, mūsų gidai Aranas ir Alvinas paruošė mums gražią ir gerai uždirbtą ėrienos vakarienę ant kepsninės, o mes sėdėjome prie laužo ir nuskandinome keletą alaus.
Ketvirta diena: Cradle Mountain nacionalinis parkas
Vykdydami į svarbiausią safario vietą, keliavome į rytus atgal link Launceston ir patekome į Cradle Mountain nacionalinį parką.
Mūsų planai buvo šiandien šiek tiek lengviau ir trumpai pasivaikščioti po kai kurias nacionalinio parko vietas, pamatyti laukinę gamtą ir pasiruošti kitos dienos žygiui.
Teko porą valandų važiuoti atgal vingiuotais keliais, tada pasitiko tyro grožio, ši vieta buvo neįtikėtina ir atrodė kaip tiesiai iš fantastinio filmo.
Po trumpo pasivaikščiojimo ir tyrinėjimo pietavome netoliese esančioje medinėje trobelėje. Evos tėvai ir brolis nekantravo stebėti Tasmanijos velnių – mūsų gidas juos nuvežė į „Velnio lopšį“ – draustinį šalia parko įėjimo. Mudu su Eva patyrėme avariją, todėl buvome palydėtos į kavinę ir ten pasisekė aptikti vombatų. Mes tiesiog apsimetėme, kad tai didesni, apvalesni Tasmanijos velniai.
Iš čia mūsų gidas nuvežė mus į savo privačią stovyklavietę šalia nacionalinio parko. Tarp medžio įsitaisė mūsų palapinės, kurios jau buvo pastatytos, taigi, kol gidai gamino maistą, susėdome prie laužo ir išgėrėme alaus.
Tai buvo paskutinė mūsų naktis safaryje ir buvo šalta. Dėl stovyklavimo apie 900 metrų aukštyje nei vakar naktį buvo apie 9 laipsniais šalčiau.
Aranas papasakojo mums apie keletą skirtingų kitos dienos žygio išbandymo variantų ir suplanavo sunkų žygį. Pirmą vakarą visi suskubome ir nusipirkome krūvą alaus. Aš jau baigiau savo dalį, bet dėl to, kad tai buvo paskutinė naktis, kaip buvo šalta ir dėl žygio, kurį planavome kitai dienai, aš sugebėjau iš uošvių paimti keletą skardų ir niekas nieko nepastebėjo. .
Paskutinė diena: žygis į Cradle Mountain veidą
Šimtus milijonų metų magma stūmėsi į Žemės paviršių, bet atvėso prieš prasiskverbdama pro plutą. Ledynmečio metu ledynai nuplėšė uolienas ir paliko šias milžiniškas dolerito uolienų plokštes atviras ir iškilusias į dangų.
Mūsų vadovas sukūrė žygį, kuris sukeltų mums iššūkį, bet ne per daug ir suteiktų mums geriausius Lopšio kalno ir aplinkinių ežerų vaizdus. Norėjome pamatyti vietinę fauną ir kartu pasivaikščioti. Jam sekėsi puikiai, aptikęs daugybę tikrai šaunių augalų ir medžių, kai kurie iš jų randami tik Tasmanijoje, ir matė tik du kitus žygeivius, kol priartėjome prie Lopšio kalno papėdės.
Beveik visi žmonės žygiuoja tiesiai į Lopšio kalno papėdę ir leidžiasi į viršūnę, tada grįžta tuo pačiu keliu arba panašiu takeliu grįžta į automobilių stovėjimo aikštelę.
Užuot važiavę populiariu maršrutu, važiavome į kairę, o ne į dešinę, aplink Dove ežerą.
Žygis aplink Dove ežero papėdę yra 6 km, todėl manome, kad padarėme apie 12-15 km.
Pasivaikščiojimas truko apie 5 valandas. Tai buvo iššūkis, bet neįtikėtinas, ir mes tai dar kurį laiką prisiminsime!
Čia yra daug daugiau nuotraukų ir informacijos apie mūsų Cradle Mountain dienos žygis.
Po šio neįtikėtino žygio ir keturių dienų nuotykių per Vakarų Tasmaniją atėjo laikas kelionės pabaigai. Aranas nuvežė mus visus atgal į Launcestoną, suteikęs mums tinkamą maistą po žygio. Jis pasuko pro oro uostą ir mane išleido.
Eva su likusia jos šeima liko Lonceston dar porą dienų ir nuo to laiko kemperiu keliauja po rytinę Tasmanijos pakrantę. Kai ji grįš, mes sudarysime šį kelionių po Tasmaniją vadovą, o Eva paskelbs kitą dienoraštį apie likusią kelionės dalį.
Tuo tarpu pažvelkite į kai kuriuos kitus dienoraščio.